Paskutinį Pranciškaus interviu prieš jam patenkant į ligoninę balandžio 22 d., antradienį, transliavo "Le Iene" per "Italia 1".
Sausio mėnesį Vatikano Tribunale della Penitenzieria Apostolica paprašė italų aktoriaus Giovanni Scifoni sukurti vaizdo įrašą socialinei žiniasklaidai, skirtą pasirengti gavėniai.
Projekto metu buvo susitinkama su žmonėmis, įvykdžiusiais įprastus labai sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, mafijos žudikais ir buvusiais narkomanais [bet ne abortistais ar pedofilais].
Scifoni kiekvienam iš jų uždavė tą patį klausimą: "Ar yra kas nors jūsų gyvenime, už ką negalite sau atleisti?
Šis klausimas buvo užduotas ir Pranciškui, kuris ta proga buvo apklaustas šalia Pauliaus VI salės esančiame kambaryje. Jis atsakė:
Pranciškus atsakė: "Buvo viena moteris, imigrantė iš Sicilijos, karo metu netekusi vyro, kuri du ar tris kartus per savaitę padėdavo mano mamai. Kai buvau fakulteto rektorius, man paskambino iš durpyno ir pasakė, kad ta ponia atėjo su manimi atsisveikinti. Aš pasakiau, kad manęs ten nėra, ir man buvo labai skaudu. Bėgo metai, ir kai jau buvau arkivyskupas, jos sūnus ir dukra atėjo pasisveikinti, o paskui aš liepiau jai ateiti. Buvo labai malonu susitikti su ta moterimi, bet niekada sau neatleidau, kad atsisakiau, nes buvau užsiėmęs ir daugybe kitų dalykų. Atmintis vis sugrįžta. Kasdien nešioju medalį, kurį ta moteris man padovanojo prieš mirtį, ir prisimenu, už ką niekada sau neatleidau, kai atsisakiau jį priimti".
Interviu metu Pranciškus taip pat sakė: "Dievas yra didis, Dievas yra didis" ir pridūrė: "Jis atleido Judui. Dievas atleidžia viską. Dievas visada atleidžia. Tai mes nenorime, kad mums būtų atleista".
Tačiau iš tikrųjų egzistuojančiose Evangelijose Kristus apie Judą sako štai ką:
- Vargas žmogui, kuris išduoda Žmogaus Sūnų! Jam būtų buvę geriau, jei jis nebūtų gimęs" (Mt 26, 24; panašiai Mk 14, 21 ir Lk 22, 22).
- "Ne kas kitas, o pražūties sūnus [= Judas] pražuvo, kad išsipildytų Raštas" (Jn 17, 12).
Išvados: "Judas (Judas) yra Judo kaltė: Pranciškus iškraipė Evangelijas.
Paklaustas, ar būtų atleista Adolfui Hitleriui ir kitiems panašiems į jį, jei jis prieš mirtį būtų nuoširdžiai prašęs atleidimo, Pranciškus, didysis oportunistas, mušasi į atlapus:
"Bet jie galbūt būtų buvę trečioje klasėje (juokiasi). Ten viskas keičiasi. Kiekvienas jaučiasi esąs Dievo vaikas. Dievas niekada nepavargsta atleisti. Tai mes pavargstame prašyti atleidimo. Tokia yra taisyklė".
Scifoni konfrontuoja Pranciškaus pigią "gailestingumo" ideologiją su realia mafijos samdomo žudiko, kuris Scifoni pasakė, kad negali sau atleisti, jog nužudė tiek daug žmonių, patirtimi.
Scifoni jam atsakė: "Bet ar tu tiki atleidimu?" Mafijos žudikas atsakė: "Tai pernelyg lengva, man tai nepatinka, aš nenoriu tokio atleidimo".
Pranciškus ir vėl išsisuko nuo klausimo: "Tai tiesa, nes tai labai gražu, nes jie nori atleidimo būdo. Artimiausiomis dienomis pakrikštysiu žmogų, kuris nužudė savo šeimą. Jis į tikėjimą atėjo kalėjime ir dabar nori būti pakrikštytas. Tai padarysiu per kelias artimiausias dienas".
AI vertimas